SINUSITAS
Sinusitas – prienosinių ertmių (sinusų, ančių) gleivinės uždegimas. Kadangi praktiškai visada uždegimas apima ir nosies gleivinę, tai susirgimą siūloma vadinti rinosinusitu. Ūmus rinosinusitas trunka ne ilgiau nei 3 savaites.
LIGOS PAŽEIDŽIAMAS organas ar kūno dalis
Sinusai yra oringos ertmės veidinėje kaukolės dalyje apie nosį. Jie išsivysto kaip nosies ertmės išgaubos ir atsiveria į nosį. Sinusus dengia gleivinė, juose yra oro. Skiriami 2 kaktiniai, 2 žandiniai, akytkauliniai ir pleištinis ančiai. Normos atveju ančiai susisiekia su nosies ertme ir susidarusios juose gleivės nuteka.
LIGOS PRIEŽASTYS ir RIZIKOS VEIKSNIAI
Sinusito atsiradimą nulemia šios būklės:
- sinusų atsivėrimo į nosis ertmę angų blokavimas;
- gleivinės paviršiuje esančių mažyčių išaugėlių – plaukelių funkcijos sutrikimas. Šie plaukeliai užtikrina sekreto drenavimąsi iš sinuso ertmės;
- perteklinė gleivių gamyba.
Kai sinusų atsivėrimo į nosį ertmės užblokuojamos, kaupiasi gleivės ir susidaro palankios sąlygos bakterijoms ir kitiems mikroorganizmams.
Dažniausiai sinusitą sukelia virusai, tačiau galima ir bakterinė, grybelinė infekcija. Apie 90% pacientų, kuriems pasireiškė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, į procesą, stebint radiologiškai, buvo įtraukta ir sinusų gleivinė. Tik 0.5-2% virusinių rinosinusitų komplikuojasi bakterine infekcija.
Sinusito rizikos veiksniai:
- alergijos. Alerginės kilmės uždegimas gali sukelti gleivinės paburkimą, gleivių hiperprodukciją;
- iškrypusi nosies pertvara, polipai;
- svetimkūnis nosies ertmėje;
- dažnas plaukimas ar nardymas;
- oro užterštumas, tabako dūmai;
- kai kurios medicininės būklės, kaip antai gastroezofaginis refliuksas (rėmuo), cistinė fibrozė, ŽIV, chemoterapija;
- dantų infekcijos;
Simptomai ir požymiai
Dažniausi sinusito simptomai:
- veido skausmas ar spaudimo pojūtis, ypač vienpusis;
- skausmas už akių;
- karščiavimas;
- uoslės susilpnėjimas ar visiškas išnykimas, skonio susilpnėjimas;
- nosies užgulimas;
- išskyros iš nosies;
- sunku kvėpuoti pro nosį;
- kosulys (paprastai ryškesnis naktį);
- nuovargis;
- dantų skausmas;
- pilnumo, spaudimo pojūtis ausyje, ausyse.
Esant sinusitui gali parausti oda virš uždegimo apimtų ančių. Gali būti stebimas patinimas apie akis. Stuksenant ties sinusais juntamas skausmas.
- sinusų atsivėrimo į nosis ertmę angų blokavimas;
- gleivinės paviršiuje esančių mažyčių išaugėlių – plaukelių funkcijos sutrikimas. Šie plaukeliai užtikrina sekreto drenavimąsi iš sinuso ertmės;
- perteklinė gleivių gamyba.
Kai sinusų atsivėrimo į nosį ertmės užblokuojamos, kaupiasi gleivės ir susidaro palankios sąlygos bakterijoms ir kitiems mikroorganizmams.
Dažniausiai sinusitą sukelia virusai, tačiau galima ir bakterinė, grybelinė infekcija. Apie 90% pacientų, kuriems pasireiškė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, į procesą, stebint radiologiškai, buvo įtraukta ir sinusų gleivinė. Tik 0.5-2% virusinių rinosinusitų komplikuojasi bakterine infekcija.
Sinusito rizikos veiksniai:
- alergijos. Alerginės kilmės uždegimas gali sukelti gleivinės paburkimą, gleivių hiperprodukciją;
- iškrypusi nosies pertvara, polipai;
- svetimkūnis nosies ertmėje;
- dažnas plaukimas ar nardymas;
- oro užterštumas, tabako dūmai;
- kai kurios medicininės būklės, kaip antai gastroezofaginis refliuksas (rėmuo), cistinė fibrozė, ŽIV, chemoterapija;
- dantų infekcijos;
Simptomai ir požymiai
Dažniausi sinusito simptomai:
- veido skausmas ar spaudimo pojūtis, ypač vienpusis;
- skausmas už akių;
- karščiavimas;
- uoslės susilpnėjimas ar visiškas išnykimas, skonio susilpnėjimas;
- nosies užgulimas;
- išskyros iš nosies;
- sunku kvėpuoti pro nosį;
- kosulys (paprastai ryškesnis naktį);
- nuovargis;
- dantų skausmas;
- pilnumo, spaudimo pojūtis ausyje, ausyse.
Esant sinusitui gali parausti oda virš uždegimo apimtų ančių. Gali būti stebimas patinimas apie akis. Stuksenant ties sinusais juntamas skausmas.
LIGOS GYDYMAS
Ūminis rinosinusitas diagnozuojamas remiantis anamneze, paciento apžiūra. Kartais atliekami vaizdiniai tyrimai, kraujo tyrimai. Tiksliausiai sinusų uždegimas įvertinamas kompiuterinės tomografijos pagalba.
Dauguma ūmių rinosinusitų praeina be antibiotikų. Tam tikros savipagalbos priemonės gali pagreitinti pasveikimą. Galima naudoti druskos purškalą į nosį, pvz Quixx. Quixx yra natūraliai druskingesnis Atlanto vandenyno vanduo, kuris dėl didesnės druskos koncetracijos mažina gleivinės paburkimą, be to valo ir drėkina gleivinę. Juo purkštis keletą kartų per dieną. Skausmui, diskomfortui malšinti, galima išgerti paracetamolio ar ibuprofeno. Vengti didelių temperatūrų svyravimų, staigaus lenkimosi į priekį. Gerti daug šiltų skysčių.
Jei gydytojas įtaria bakterinį rinosinusitą, išrašo antibiotikų. Dažniausiai skiriami amoksicilinas, doksiciklinas. Jei infekcija nepraeina, gali prireikti ir kitokio antibakterinio preparato.
Be antibiotikų gydytojas gali paskirti:
- alergiją mažinančių vaistų;
- dekongestantų (nosies užgulimą, gleivinės paburkimą mažinančių preparatų). Jie gali būti purškiami į nosį ar geriami;
- skausmą malšinančių vaistų;
- kortikosteroidų purškalo, gleivinės paburkimui sumažinti.
Dauguma ūmių rinosinusitų praeina be antibiotikų. Tam tikros savipagalbos priemonės gali pagreitinti pasveikimą. Galima naudoti druskos purškalą į nosį, pvz Quixx. Quixx yra natūraliai druskingesnis Atlanto vandenyno vanduo, kuris dėl didesnės druskos koncetracijos mažina gleivinės paburkimą, be to valo ir drėkina gleivinę. Juo purkštis keletą kartų per dieną. Skausmui, diskomfortui malšinti, galima išgerti paracetamolio ar ibuprofeno. Vengti didelių temperatūrų svyravimų, staigaus lenkimosi į priekį. Gerti daug šiltų skysčių.
Jei gydytojas įtaria bakterinį rinosinusitą, išrašo antibiotikų. Dažniausiai skiriami amoksicilinas, doksiciklinas. Jei infekcija nepraeina, gali prireikti ir kitokio antibakterinio preparato.
Be antibiotikų gydytojas gali paskirti:
- alergiją mažinančių vaistų;
- dekongestantų (nosies užgulimą, gleivinės paburkimą mažinančių preparatų). Jie gali būti purškiami į nosį ar geriami;
- skausmą malšinančių vaistų;
- kortikosteroidų purškalo, gleivinės paburkimui sumažinti.
PROFILAKTIKA
Yra keletas būdų, leidžiančių sumažinti sinusito riziką:
- sumažinti virusinių viršutinių kvėpavimo takų susirgimų riziką. Vengti kontaktų su peršalimo ligomis sergančiais asmenimis. Dažnai plauti rankas, ypač priš valgį. Pasiskiepyti nuo gripo;
- vengti cigarečių dūmų ir užteršto oro. Šie veiksnia idirgina ir gali sukelti kvėpavimo takų gleivinės uždegimą;
- naudoti drėkintuvus, je ioras namuose labai sausas;
- riboti alkoholio vartojimą. Alkoholio vartojimas gali sukelti sinusų angų paburkimą.
- sumažinti virusinių viršutinių kvėpavimo takų susirgimų riziką. Vengti kontaktų su peršalimo ligomis sergančiais asmenimis. Dažnai plauti rankas, ypač priš valgį. Pasiskiepyti nuo gripo;
- vengti cigarečių dūmų ir užteršto oro. Šie veiksnia idirgina ir gali sukelti kvėpavimo takų gleivinės uždegimą;
- naudoti drėkintuvus, je ioras namuose labai sausas;
- riboti alkoholio vartojimą. Alkoholio vartojimas gali sukelti sinusų angų paburkimą.