STENOKARDIJA
Šios klinikinės ligos pagrindas miokardo išemija, kurią sukelia ūmus širdies koronarų nepakankamumas, vėliau pasireiškiantis nervinių galūnėlių jautrumu.
Dažniausiai stenokardija pasireiškia, spazmuojant širdies (veninėms) kraujagyslėms, kurios yra pažeistos aterosklerozės. Svarbiausiu stenokardijos simptomu esti už krūtinkaulio jaučiamas skausmas, gręžiantis arba spaudžiantis, skausmas trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Priepuolio metu žmogus išbąla, sunkesniais atvejais jį išmuša šaltas prakaitas ir atsiranda mirties baimė. Ligoniui būdingi skausmai, sklindantys į kairiąją mentę ir – vidiniame kairės rankos paviršiuje, ligi IV-V pirštų galų. Po stenokardijos priepuolio išlieka odos hiperalgezijos vietos viršutinėje kardinės krūtinkaulio rankenos srityje, po kairiuoju raktikauliu, širdies projekcijos zonoje (į krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairiąją pusę), kairiosios mentės srityje bei vidiniame kairės rankos paviršiuje.
Skiriamos įtampos bei ramybės stenokardijos rūšys. Pirmuoju atveju priepuolis ištinka, atsiradus fiziniam krūviui ir praeina, krūvio išvengus (pavyzdžiui, einant), antruoju atveju – ramybės būsenoje, dažniausiai naktį, priepuolio metu naudojamas nitroglicerinas, validolis, Zelenino lašai arba valokordinas.
Masažo tikslas: Masažas paskiriamas remisijos periodu (tarp priepuolių), kad būtų išplečiamos koronarinės širdies kraujagyslės, pagerėtų maitinimas miokardo raumens, nuo kurio priklauso vazomotorinių centrų veikla, siekiant sustiprinti širdies-kraujagyslių sistemą, reguliuojančią svarbiausius procesus smegenų žievėje.
Dažniausiai stenokardija pasireiškia, spazmuojant širdies (veninėms) kraujagyslėms, kurios yra pažeistos aterosklerozės. Svarbiausiu stenokardijos simptomu esti už krūtinkaulio jaučiamas skausmas, gręžiantis arba spaudžiantis, skausmas trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Priepuolio metu žmogus išbąla, sunkesniais atvejais jį išmuša šaltas prakaitas ir atsiranda mirties baimė. Ligoniui būdingi skausmai, sklindantys į kairiąją mentę ir – vidiniame kairės rankos paviršiuje, ligi IV-V pirštų galų. Po stenokardijos priepuolio išlieka odos hiperalgezijos vietos viršutinėje kardinės krūtinkaulio rankenos srityje, po kairiuoju raktikauliu, širdies projekcijos zonoje (į krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairiąją pusę), kairiosios mentės srityje bei vidiniame kairės rankos paviršiuje.
Skiriamos įtampos bei ramybės stenokardijos rūšys. Pirmuoju atveju priepuolis ištinka, atsiradus fiziniam krūviui ir praeina, krūvio išvengus (pavyzdžiui, einant), antruoju atveju – ramybės būsenoje, dažniausiai naktį, priepuolio metu naudojamas nitroglicerinas, validolis, Zelenino lašai arba valokordinas.
Masažo tikslas: Masažas paskiriamas remisijos periodu (tarp priepuolių), kad būtų išplečiamos koronarinės širdies kraujagyslės, pagerėtų maitinimas miokardo raumens, nuo kurio priklauso vazomotorinių centrų veikla, siekiant sustiprinti širdies-kraujagyslių sistemą, reguliuojančią svarbiausius procesus smegenų žievėje.
Krūtinės angina – trumpalaikis krūtinės skausmas, sukeliantis spaudimo, tempimo, gniaužimo pojūtį krūtinėje. Šis skausmas paprastai prasideda už krūtinkaulio (centrinėje krūtinės dalyje), rečiau jis jaučiamas šiek tiek kairiau krūtinkaulio. Skausmas gali plisti: dažniausiai jis plinta į rankas (ypač kairiąją), taip pat į apatinį žandikaulį, kaklą, mentę, duobutę po krūtinkauliu (skrandžio link). Krūtinės anginos skausmą gali skatinti fizinis krūvis, stresas, šaltis, sotus maistas.
Simptomai. Simptomai paprastai prasideda fizinio krūvio ar emocinio streso metu. Skausmą sustiprina šaltas ir vėjuotas oras, gausus maistas. Skausmas yra panašus į sunkumą ir stiprų spaudimą krūtinėje, žmogui pradeda trūkti oro, atsiranda pečių, alkūnių, plaštakų (dažniau kairiosios) sunkumo ir tirpulio, gerklės smaugimo pojūtis. Diskomfortas gali plisti į rankas, tarpumentį, kaklo sritį.
Lokalizacija – už krūtinkaulio arba arti jo, bet kurioje vietoje tarp duobutės ir kaklo. Tačiau anginis skausmas jaučiamas tik iradiacijos zonoje, t. y. tik kairiajame petyje, kairėje rankoje, tik apatiniame žandikaulyje, apatinėje sprando, viršutinėje nugaros dalyje, virš kairės mentės ar tarpumentėje, retai tik dešinėje rankoje. Skausmas plinta kairės rankos vidiniu paviršiumi, kairiąja mente, kairiuoju petimi, žandikauliu, kartais dešine ranka. Krūtinės angina ne visuomet iradijuoja.
Provokuojantys veiksniai – fizinė įtampa, ypač esant šaltam vėjuotam orui ir pavalgius. Provokuoja krųtinės anginą ir emociniai veiksniai (skubėjimas, išgąstis, pyktis ir kt.), ypač kartu su fizine įtampa. Provokuojantys veiksniai sukelia tachikardiją, hipertenziją, padidina širdies darbą, dėl to padidėja miokardo deguonies poreikis. Krūtinės angina gali prasidėti ramybėje ir be provokuojančių veiksnių poveikio bet kuriuo paros metu. Spontaninės krūtinės anginos lokalizacija, iradiacija, pobūdis visiškai nesiskiria nuo įtampos krūtinės anginos, tik kartais ji šiek tiek ilgiau trunka, intensyviau jaučiama. Prasidėjus krūtinės anginos priepuoliui, ligonis dažniausiai esti truputį pablyškęs, jo kraujospūdis šiek tiek padidėjęs
Krūtinės anginos gydymas. Krūtinės anginos priepuolis praeina, kai nutraukiamas provokuojančio veiksnio poveikis (fizinė įtampa) ir padedama po liežuviu 1 tabletė (0,5 mg) nitroglicerino. Kartais reikia suvartoti 2-3 tabletes per 15 minučių.
Simptomai. Simptomai paprastai prasideda fizinio krūvio ar emocinio streso metu. Skausmą sustiprina šaltas ir vėjuotas oras, gausus maistas. Skausmas yra panašus į sunkumą ir stiprų spaudimą krūtinėje, žmogui pradeda trūkti oro, atsiranda pečių, alkūnių, plaštakų (dažniau kairiosios) sunkumo ir tirpulio, gerklės smaugimo pojūtis. Diskomfortas gali plisti į rankas, tarpumentį, kaklo sritį.
Lokalizacija – už krūtinkaulio arba arti jo, bet kurioje vietoje tarp duobutės ir kaklo. Tačiau anginis skausmas jaučiamas tik iradiacijos zonoje, t. y. tik kairiajame petyje, kairėje rankoje, tik apatiniame žandikaulyje, apatinėje sprando, viršutinėje nugaros dalyje, virš kairės mentės ar tarpumentėje, retai tik dešinėje rankoje. Skausmas plinta kairės rankos vidiniu paviršiumi, kairiąja mente, kairiuoju petimi, žandikauliu, kartais dešine ranka. Krūtinės angina ne visuomet iradijuoja.
Provokuojantys veiksniai – fizinė įtampa, ypač esant šaltam vėjuotam orui ir pavalgius. Provokuoja krųtinės anginą ir emociniai veiksniai (skubėjimas, išgąstis, pyktis ir kt.), ypač kartu su fizine įtampa. Provokuojantys veiksniai sukelia tachikardiją, hipertenziją, padidina širdies darbą, dėl to padidėja miokardo deguonies poreikis. Krūtinės angina gali prasidėti ramybėje ir be provokuojančių veiksnių poveikio bet kuriuo paros metu. Spontaninės krūtinės anginos lokalizacija, iradiacija, pobūdis visiškai nesiskiria nuo įtampos krūtinės anginos, tik kartais ji šiek tiek ilgiau trunka, intensyviau jaučiama. Prasidėjus krūtinės anginos priepuoliui, ligonis dažniausiai esti truputį pablyškęs, jo kraujospūdis šiek tiek padidėjęs
Krūtinės anginos gydymas. Krūtinės anginos priepuolis praeina, kai nutraukiamas provokuojančio veiksnio poveikis (fizinė įtampa) ir padedama po liežuviu 1 tabletė (0,5 mg) nitroglicerino. Kartais reikia suvartoti 2-3 tabletes per 15 minučių.