Gliaukoma
Pavojinga, nes be simptomų
Lietuvos glaukomos draugijos prezidentės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos Konsultacinio-diagnostinio skyriaus vadovės gydytojos oftalmologės prof. Ingridos Janulevičienės teigimu, svarbiausia informacija, kuria medikai norėtų perteikti gyventojams Glaukomos savaitės metu, – kad ligos pradžioje jokių simptomų nėra. „Yra ligų, kurios iš karto pasireiškia akių graužimu, ašarojimu, paraudimu, kai žmonės skundžiasi matymu tarsi pro rūką. Dažniausiai pasitaikančiu lėtinės atviro kampo glaukomos atveju jokių pradinių požymių nėra. Būtent dėl to liga vis dar dažnai diagnozuojama atsitiktinai, pvz., kai, norėdamas pasikeisti akinius, pacientas ateina pasitikrinti regėjimo. Todėl visi gyventojai, o ypač vyresni kaip 40-ies metų ir tie, kurių šeimoje yra sergančių ar apakusių dėl glaukomos, turėtų pasitikrinti profilaktiškai“, – teigia prof. I.Janulevičienė. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės pas oftalmologą turi suskubti Glaukomos savaitės metu. Ši savaitė skirta visuomenei informuoti, įspėti ją apie klastingą ligą, o profilaktiškai tikrintis galima visus metus.
Pagal mūsų šalyje galiojančią tvarką, pirmiausia reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, jis ir turėtų patikrinti akies spaudimą, įvertinti regos nervą. Tiesa, ne visi šeimos gydytojai tai daro. Tokiu atveju jis turėtų parašyti siuntimą pas akių gydytoją. Taip pat siuntimą pas specialistą šeimos gydytojas turėtų išrašyti ir įtarus glaukomą. O jau akių ligų specialistą pacientas gali rinktis: ar apsilankyti savo poliklinikoje, ar universitetinėje įstaigoje.
Lietuvos glaukomos draugijos prezidentės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos Konsultacinio-diagnostinio skyriaus vadovės gydytojos oftalmologės prof. Ingridos Janulevičienės teigimu, svarbiausia informacija, kuria medikai norėtų perteikti gyventojams Glaukomos savaitės metu, – kad ligos pradžioje jokių simptomų nėra. „Yra ligų, kurios iš karto pasireiškia akių graužimu, ašarojimu, paraudimu, kai žmonės skundžiasi matymu tarsi pro rūką. Dažniausiai pasitaikančiu lėtinės atviro kampo glaukomos atveju jokių pradinių požymių nėra. Būtent dėl to liga vis dar dažnai diagnozuojama atsitiktinai, pvz., kai, norėdamas pasikeisti akinius, pacientas ateina pasitikrinti regėjimo. Todėl visi gyventojai, o ypač vyresni kaip 40-ies metų ir tie, kurių šeimoje yra sergančių ar apakusių dėl glaukomos, turėtų pasitikrinti profilaktiškai“, – teigia prof. I.Janulevičienė. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės pas oftalmologą turi suskubti Glaukomos savaitės metu. Ši savaitė skirta visuomenei informuoti, įspėti ją apie klastingą ligą, o profilaktiškai tikrintis galima visus metus.
Pagal mūsų šalyje galiojančią tvarką, pirmiausia reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, jis ir turėtų patikrinti akies spaudimą, įvertinti regos nervą. Tiesa, ne visi šeimos gydytojai tai daro. Tokiu atveju jis turėtų parašyti siuntimą pas akių gydytoją. Taip pat siuntimą pas specialistą šeimos gydytojas turėtų išrašyti ir įtarus glaukomą. O jau akių ligų specialistą pacientas gali rinktis: ar apsilankyti savo poliklinikoje, ar universitetinėje įstaigoje.
Ar galima ligos nepastebėti?
„Galima, nes, organizmui senstant, regos nerve atsiranda pakitimų, kurie panašūs į sukeltus glaukomos, ir nėra lengva atskirti, ar regos nervas silpsta dėl normalių senėjimo procesų, ar dėl ligos“, – sako prof. I.Janulevičienė.
Kaip žinoma, metams bėgant žūsta įvairių organų nervinės ląstelės, ne išimtis ir regos nervas. Tačiau sergant glaukoma jos žūsta ne normaliu, o didesniu greičiu. Tai ir svarbu pastebėti, nes prarastų nervinių ląstelių jau nebesugrąžinsime. Sergant glaukoma regėjimas nebesugrąžinamas. Kita vertus, aklumo dėl glaukomos galima išvengti.
„Iš tiesų didžiausia problema ir yra diagnostika. Bėda, kad, glaukomai sparčiai progresavus, diagnostika labai paprasta ir aiški, tačiau padėti tokiam žmogui jau praktiškai neįmanoma. O ankstyvą glaukomą neretai diagnozuoti labai sunku, tačiau tokiu atveju yra veiksmingas gydymas, ir aklumo galima išvengti. Todėl raginu visus pasitikrinti. Tada, pacientui pasirodžius po metų, galėsime palyginti tyrimų rezultatus, matysime dinamiką ir galėsime įvertinti ar regos nervo silpimas natūralus, ar dėl glaukomos. Glaukoma nustatoma pagal pokyčius per tam tikrą laiką“.
„Galima, nes, organizmui senstant, regos nerve atsiranda pakitimų, kurie panašūs į sukeltus glaukomos, ir nėra lengva atskirti, ar regos nervas silpsta dėl normalių senėjimo procesų, ar dėl ligos“, – sako prof. I.Janulevičienė.
Kaip žinoma, metams bėgant žūsta įvairių organų nervinės ląstelės, ne išimtis ir regos nervas. Tačiau sergant glaukoma jos žūsta ne normaliu, o didesniu greičiu. Tai ir svarbu pastebėti, nes prarastų nervinių ląstelių jau nebesugrąžinsime. Sergant glaukoma regėjimas nebesugrąžinamas. Kita vertus, aklumo dėl glaukomos galima išvengti.
„Iš tiesų didžiausia problema ir yra diagnostika. Bėda, kad, glaukomai sparčiai progresavus, diagnostika labai paprasta ir aiški, tačiau padėti tokiam žmogui jau praktiškai neįmanoma. O ankstyvą glaukomą neretai diagnozuoti labai sunku, tačiau tokiu atveju yra veiksmingas gydymas, ir aklumo galima išvengti. Todėl raginu visus pasitikrinti. Tada, pacientui pasirodžius po metų, galėsime palyginti tyrimų rezultatus, matysime dinamiką ir galėsime įvertinti ar regos nervo silpimas natūralus, ar dėl glaukomos. Glaukoma nustatoma pagal pokyčius per tam tikrą laiką“.
Gydymo tikslas – gyvenimo kokybė
Kadangi glaukomos formų daugiau nei 40, tad ir ligos gydymas labai individualus, ir vienam pacientui tinkami vaistai gali visai netikti kitam.
„Didžiausia problema, kai ateina žmogus, kuris jau skundžiasi akių graužimu, o, diagnozavus glaukomą ir paskyrus vaistų, šis nemalonus pojūtis nesumažėja. Pacientas lieka nepatenkintas, teigia, kad jam paskyrė blogų vaistų, nustoja juos lašinti, eina pas kitą gydytoją, kuris bando parinkti kitus vaistus ir t.t. Viso to pasekmė – kad gana ilgą laiką liga nėra tinkamai gydoma, dėl to progresuoja. Būtent todėl gydant glaukomą labai didelis dėmesys skiriamas gyvenimo kokybei: vaistai turi būti ne tik veiksmingi, bet ir nebloginantys gyvenimo kokybės“, – pažymi gydytoja.
Gyvenimo kokybė kaip veiksmingo gydymo vertinimo kriterijus ne tik įtrauktas į Europos glaukomos draugijos, Pasaulio glaukomos asociacijos rekomendacijas, bet ir atsispindi Lietuvos sveikatos ministro pasirašytose glaukomos gydymo gairėse.
Kadangi glaukomos formų daugiau nei 40, tad ir ligos gydymas labai individualus, ir vienam pacientui tinkami vaistai gali visai netikti kitam.
„Didžiausia problema, kai ateina žmogus, kuris jau skundžiasi akių graužimu, o, diagnozavus glaukomą ir paskyrus vaistų, šis nemalonus pojūtis nesumažėja. Pacientas lieka nepatenkintas, teigia, kad jam paskyrė blogų vaistų, nustoja juos lašinti, eina pas kitą gydytoją, kuris bando parinkti kitus vaistus ir t.t. Viso to pasekmė – kad gana ilgą laiką liga nėra tinkamai gydoma, dėl to progresuoja. Būtent todėl gydant glaukomą labai didelis dėmesys skiriamas gyvenimo kokybei: vaistai turi būti ne tik veiksmingi, bet ir nebloginantys gyvenimo kokybės“, – pažymi gydytoja.
Gyvenimo kokybė kaip veiksmingo gydymo vertinimo kriterijus ne tik įtrauktas į Europos glaukomos draugijos, Pasaulio glaukomos asociacijos rekomendacijas, bet ir atsispindi Lietuvos sveikatos ministro pasirašytose glaukomos gydymo gairėse.